Apie tas telefonų kameras…
Kasmet prekyboje pasirodo naujausi samsungai ir aifounai, o su jais - ir šimtai apžvalgų soc.medijų kanaluose, kuriose technologijų influenceriai entuziastingai aptarinėja nežymius telefonų atnaujinimus. Beveik be išimties visuomet dėmesio centre atsiranda telefono kamera. Epinė, nepakartojama, filmeikeriu jus paversianti kamerytė iš stebuklų pasaulio.
200 megapikselių. 8K video rezoliucija. Ultra-wide lęšis ir super-zoomas, kuriuo gali pritraukti net patį mėnulį.
Tai kokio velnio profesionalūs video kūrėjai moka dešimtis ir šimtus tūkstančių už 8K filmavimo kameras, kurios dažnai net nesiekia 40 MP, kai gali kišenėje turėti visus 200 MP ir skambučio galimybę vos už pusantro tūkstančio eurų?
Jei priartinsite šią nuotrauką, pamatysite, kad ji sudaryta iš daugybės atskirų elementų, žinomų kaip “pikseliai”. Megapikselis (MP) - tai pikselis x milijonas. Tai reiškia, kad 40MP yra keturiasdešimt milijonų pikselių.
Yra visiškai logiška manyti, kad didesnis megapikselių kiekis mums suteisk galimybę sukurti ryškesnę, detalesnę ir tiesiog geresnės kokybės nuotrauką. Tačiau kodėl tada tarp Iphone 15 Pro Max ir Samsung S24 Ultra nuotraukų yra toks nedidelis skirtumas, nors jas skiria beveik 150 MP?
Atsakant trumpai - nes gera kamera reikalauja ne tik megapikselių.
Jei kada matėte kaip atrodo profesionali kamera su nuimtu objektyvu - matėte kaip į jus iš gilumos spokso tos kameros sensorius. Nenoriu vilkinti jūsų laiko pasakodama kaip veikia sensorius, tačiau labai primityviai apibūdinant - tai savotiška kameros akis. Į sensorių patekus šviesai ši nukeliauja į tam tikrus šviesos receptorius, kaip ir šviesa patekusi į mūsų akis. Tik kameroje toji šviesos energija yra paverčiama į elektroninį signalą, kurio dydis išlieka proporcingas šviesos ryškumui. Taip pat panašiu būdu yra užfiksuojamas ir pagrindinių spalvų intensyvumas. Kai visa ši informacija yra perduodama vaizdo procesoriui, šis nustato šviesos bei spalvų informaciją kiekviename pikselyje ir taip sukuria mums įrašytą vaizdą.
Kamerų sensoriai būna skirtingų dydžių. Palyginus su standartiniu pilno kadro sensoriumi, mobiliojo telefono kameros sensorius yra miniatiūrinis. Tai reiškia, kad ir jo šviesos receptoriai yra miniatiūriniai. Na, o kai receptoriai miniatiūriniai, tai sumažina jų gebėjimą atlikti pagrindinę funkciją - surinkti šviesą. Galiausiai, tai reiškia, kad telefono kamera turi siaurą dinaminį diapazoną - tai yra kameros galimybių spektrą įamžinant kontrastą tarp tamsiausių ir šviesiausių kadro vietų.
“Tai yra priežastis, kodėl fotografuojantis prieš langą gerai matosi arba tai, kas yra už lango, o jūsų veidas lieka tamsoje, arba kaip tik puikiai matosi jūsų veidas, tačiau visa tai, kas yra už lango, lieka paskendę baltoje šviesoje.”
Taip pat ne ką mažiau reikšmingas aspektas telefonų kamerose yra jų lešiai. Kiekvienas profesionalios kameros objektyvas turi tam tikrą fiksuotą arba kintamą židinio nuotolį. Keičiant objektyvo židinio nuotolį mes galime nejudėdami iš vietos ir neprarasdami vaizdo kokybės išgauti skirtingo artumo kadrus.
Kalbant techniškai, židinio nuotolis iš esmės nusako atstumą tarp kameros sensoriaus ir vietos, kurioje objektyvo stiklų pagalba susiveda šviesa. Net ir ypač mažo sensoriaus dydžio fotoaparatai yra žymiai kokybiškesni už telefonų kameras vien dėl to, kad turi gerokai didesnio židinio nuotolio objektyvus.
Dėl to kokie ploni yra mūsų telefonai, juose įmontuoti objektyvų mechanizmai yra laikomi ypač arti kameros sensoriaus ir jų židinio nuotolis yra labai mažas. Nepaisant to, kad Iphone 15 aprašyme matome nurodytą 24mm židinio nuotolį - tai nėra visiškai tiesas, o tik atitikmuo tokiam vaizdo pločiui, kokį išgautumėte ant pilno kadro kameros uždėję 24mm objektyvą.
Tai taip pat yra ir priežastis, kodėl dažnai telefonai turi keletą kamerų. Kiekviena jų yra skirtingo židinio nuotolio atitikmuo, nes dėl visų anksčiau išvardintų priežasčių telefono kamera negali turėti kokybiško keičiamo židinio nuotolio (paprastai tariant - zoominio) objektyvo. Telefono kamera yra sukurta taip, kad keičiant kadro plotį imituotų priartinimo ir nutolinimo funkciją, tačiau iš tiesų kaskart paspaudus vieną iš “2x” ar “0.6x” mygtukų telefono kamera tiesiog persijungia į kitą objektyvą.
“Tiesą sakant, jei jūsų telefonas turėtų tik vieną objektyvą, stipriau priartinus vaizdą jo kokybė suprastėtų neįžiūrimai, net jei kamera ir skelbiasi turinti 200 MP.”
Vis tik vienas svarbiausių niaunsų, kuris apsprendžia telefono kameros kokybę, yra tai kas vyksta kameros viduje. Už svarbiausius vaizdo kokybės elementus telefono kameroje yra atsakingas vaizdo procesorius.
Į vaizdo procesoriaus atsakomybių sąrašą įeina automatinis baltos spalvos balansas, automatinis ISO, automatinis fokusavimas, automatinė spalvų korekcija, automatinis vaizdo triukšmo naikinimas (daugelyje telefonų neįtikėtinai perdėta funkcija, sukurianti pernelyg aštrias ir akiai nemalonias nuotraukas, kai telefonas daro viską, kad fotografuojant prastomis sąlygomis ir menkais techniniais pajėgumais jūsų nuotrauka nebūtų pilna vizualinio triukšmo) ir taip toliau.
Taigi, koks tas procesorius ir kaip gerai jis veikia taip pat stipriai lemia kokia bus telefono kameros kokybė. Savaime suprantama, kad telefono vaizdo procesorius neprilygs jokiam foto ar video kameros procesoriui, tačiau jei norite žinoti, kurio telefono procesorius yra išties geresnis - turiu jums nė kiek nestebinančių žinių.
Sklando gandai, kad “Apple” patys gamina tiek savo telefonus, tiek programinę įrangą kiekvienam individualiam modeliui. Tuo tarpu “Samsung” naudoja plačiai taikomą “Android”, kurio procesorius nesitaiko prie konkretaus telefono kameros modelio. To pasekoje gandai tvirtina, kad “Apple” telefonai iš tiesų turi šiek tiek geriau veikiantį vaizdo procesorių, nes tiesiog sugeba tiksliau pritaikyti jį savo specifiniam kameros modeliui. Tai nesunkiai paaiškina ir kodėl aifounų nuotraukos yra tokios perdėtai aštrios ir kontrastingos.
Pastaruoju metu nemažai telefonų taip pat gali pasigirti ir vis tobulėjančiomis dirbtinio intelekto galimybėmis. Puikus to pavyzdys buvo “Samsung” reklaminė kampanija, teigusi neva šis gali nufotografuoti net patį mėnulį, kai iš tiesų telefonas tiesiog sukurdavo pusiau realistinį, pusiau hipotetinį mėnulio atvaizdą dirbtinio intelekto pagalba.
“Taip, dirbtinio intelekto funkcijos gali pagerinti įvairius “telefoninės” fotografijos elementus, tačiau nei sensoriaus dydžio, nei procesoriaus galingumo kol kas jis nesiruošia pakeisti.”
Na, o dabar galiu atsakyti ir į pirmose eilutėse užslėptą klausimą: tai kodėl profesionalios kino kameros turi sąlyginai mažai megapikselių? Jei įdėmiai skaitėte visas technikalijas, kurias aptariau iki šiol, turbūt jau ir patys radote atsakymą į šį klausimą.
Kai kurios kino kameros savo techniniuose aprašymuose net nenurodo megapikselių kiekio. Vietoj to pateikiama daug naudingesnė informacija apie sensorių, šviesos receptorius (photosites, jei norite pasidomėti), o dar svarbiau - jų dydį. Čia ir slepiasi visa šios temos mistika: turėdamos, pavyzdžiui, 35 ar 40 megapikselių, kino kameros turi ir gerokai didesnius šviesos receptorius. Tai suteikia galimybę įrašyti ir daug švaresnį vaizdą filmuojant net ir itin tamsiomis sąlygomis, taip pat gerokai platesnį dinaminį diapazoną ir detalesnį vaizdą. Kokybė slepiasi (tiesiogine prasme) smulkmenose!
Na, o dabar jūs griebiate savo telefoną, padarote nuotrauką ir nesuprantate - kas gi su ja blogai?! Kur tas sensoriaus mažumas, kur tas mažas dinaminis diapazonas? Tiesą sakant, turbūt nieko blogo savo telefonu darytose nuotraukose ir nerasite. Tai - puiki nuotrauka, padaryta puikias fotografijos galimybes turinčio telefono kameros, bet tai ir tėra puiki telefono kamera, daranti puikias telefono fotografijas. Telefonu darytos nuotraukos iš esmės nėra skirtos stebėti per didelį ekraną ar jas spausdinti, bet yra puikus įrankis mobiliai arba mėgėjiškai fotografijai.
Galima ginčytis, kad kai kurie išmanūs telefonai yra naudojami net ir kino filmų gamyboje. Taip, tikrai yra filmų, kurie yra nufilmuoti išskirtinai su senesniais aifouno modeliais. Tai yra vienas iš nuostabių įrodymų, kad norint kurti nėra būtina turėti aukso kalno ir Arri Alexa. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad daugeliu atvejų kuriant tokio pobūdžio filmus didesnę įtaką turi ne kamera, o visa kita papildoma ir dažnai profesionali vaizdo, garso, post-produkcijos, stabilizacijos, apšvietimo bei kita įranga. O kur dar profesionali komanda, kuri dirba prie filmo!
Tačiau ne visi atvejai tokie: Zach Snyder nufilmavo savo trumpo metro filmą “Snow steam iron” vos per dvi dienas ir su tikrai minimaliu techniniu sąstatu. Tiesa, filmo vaizdo kokybė yra gan specifinė, savotiško stiliaus ir neatitikanti įprastų kino standartų.
Taigi, kai kalba eina apie profesionalaus turinio kūrimą, pagyrūniškos telefonų kameros niekaip neprilygsta net ir vidutiniam fotoaparatui ar kamerai. Tačiau tai nėra blogai. Visų pirma, bet kokia kamera yra gera kamera, jei ją naudojate mokymosi tikslais. Tiesa, profesionalus ar apmokamus užsakymus vertėtų atlikti su tam skirta profesionalia įranga.
Visų antra, naudojant profesionalų foto valdymą net ir telefone įmanoma išgauti žymiai geresnius rezultatus, nei automatizuotoje versijoje, tačiau, žinoma, vis tiek ženkliai ribotus dėl anksčiau šiame tekste išvardintų priežasčių.
Visų trečia, telefono kamera yra sukurta tam, kad nuotraukos tame telefone gerai ir atrodytų. Todėl kai kas nors intensyviai reklamuoja naują, nuostabią telefono kameros funkciją - nepamirškite, kad tai ir yra tik telefono funkcija.
Iki susimąstymų.
